Žmogus, kurio literatūrinės kelionės stulbino pasaulį, o inovatyvios idėjos vertė aikčioti 19 a. Prancūzijos visuomenę – Žiulis Vernas ir jo pasaulinio garso šedevrai: PASLAPTINGOJI SALA, KELIONĖ Į ŽEMĖS CENTRĄ, 20 000 MYLIŲ PO VANDENIU, APLINK PASAULĮ PER 80 DIENŲ ir kt. nukelia bet kurio amžiaus skaitytoją į tokią realybę, kuri gniaužia kvapą.
Žiulis Gabrielis Vernas gimė 1828 m. Nante, mieste vakarų Prancūzijoje, įsikūrusiame netoli Luaros upės, 50 km nutolusiame nuo Atlanto vandenyno. Būdamas vos 11 metų jis sugalvojo pabėgti iš namų ir įsidarbino pagalbiniu darbininku laive, plaukiančiame į Indiją. Išdaiga nepavyko, nes tėvas jį surado gretimame uoste ir privertė grįžti namo. Kalbama, kad tuomet nusivylęs berniukas pasižadėjo – daugiau nebekeliausiu, nebent tik sapnuose. Galbūt tai ir paskatino jį imtis kūrybos, keliauti pasitelkus nežabotą vaizduotę.
Būsimojo rašytojo tėvas troško, kad sūnus sektų jo pėdomis ir, šiam sulaukus pilnametystės, išsiuntė į Paryžių studijuoti teisės. Tačiau Žiulio teisės mokslai nedomino, jis nepaprastai susižavėjo teatru ir, paskatintas draugo Aleksandro Diuma (TRIJŲ MUŠKIETININKŲ autorius), pradėjo rašyti pjeses. Metęs teisės mokslus ir ėmęsis kūrybos Žiulis vertėsi sunkiai, todėl tapo dar ir biržos makleriu – nors šis darbas nebuvo mėgstamas, tačiau suteikė finansinio stabilumo. 1857 m. jis vedė našlę, vardu Honorine, o po ketverių metų jiems gimė sūnus, vardu Mišelis Žanas Pjeras Vernas.
Žiulis Vernas „išrado“ naujo tipo romanus, kurie atnešė jam pasaulinę šlovę.
PENKIOS SAVAITĖS ORO BALIONU – pirmasis Žiulio Verno nuotykių romanas. Nors jis niekada nebuvo Afrikoje ir nieko nenusimanė apie oro balionus, tai jo nesustabdė. Manoma, kad jo įkvėpėju galėjo būti Edgaras Allanas Poe, kurio straipsniai apie keliones oro balionu per Atlanto vandenyną ir į Mėnulį stebino to meto visuomenę. Pasiekti to, kad jo romanas buvo itin realistiškas ir detalus, jam padėjo įvairūs straipsniai apie Afriką, žemėlapiai ir laivų bei oro balionų iliustracijos.
Maždaug tuo metu prasidėjo ir nepaprasta, visą likusį gyvenimą trukusi Žiulio Verno ir jo leidėjo, vardu Pjeras Žiulis Hetzelis, partnerystė. Hetzelis Vernui buvo idealus leidėjas, o Vernas Hetzeliui – idealus rašytojas. Vieno aistra rašymui, o kito neabejingas požiūris į redagavimą ir patarimų gausa padovanojo pasauliui nepaprastus, daugelį kartų ekranizuotus nuotykių romanus.
Nors daug žmonių mano, kad Ž. Vernas buvo mokslininkas ir nepailstantis keliautojas po pasaulį, bet tiesa kitokia – jis nebuvo nei vienas, nei kitas. Daugumą žinių jis sukaupė skaitydamas knygas ir žurnalus, dalyvaudamas draugų mokslininkų diskusijose.
Kai Ž. Vernas suprato, jog nuotykių romanų rašymas yra tai, ko jis visą gyvenimą troško – nėrė į šią veiklą su didžiausiu entuziazmu. Netrukus po to, kai buvo parduotas jo romanas PENKIOS SAVAITĖS ORO BALIONU, Žiulis parašė gerai visiems žinomą, į daugelį kalbų išverstą romaną KELIONĖ Į ŽEMĖS CENTRĄ. Jau iš pirmųjų romanų buvo matyti, kad Vernas mėgo kurti tarsi uždarą visatą savo veikėjams – veiksmas vykdavo arba oro baliono krepšyje, arba saloje, urve arba laive. Ir beveik visuomet jo herojai toje „visatoje“ atrasdavo tai, kas jiems padėdavo išgyventi ir įveikti visas iškilusias kliūtis.
Manoma, kad vienas žymiausių Ž. Verno romanų 20 000 MYLIŲ PO VANDENIU buvo įkvėptas rašytojos George Sand, kuri savo laiške jam rašė:
„Perskaičiusi Jūsų romanus gailiuosi tik to, kad jau pabaigiau ir nebeturiu ką daugiau skaityti… Tikiuosi, kad netrukus nukelsite skaitytojus į vandenyno gelmes ir priversite savo herojus plaukti jūsų vaizduotės sukurtuose nardymo įrenginiuose.“
Jis užtruko ne vienerius metus, kol pabaigė šį, manoma, savo paties labiausiai mėgstamą romaną, kuriame amerikiečių ekspedicija pakliūva į paslaptingojo kapitono Nemo nelaisvę ir leidžiasi į nuotykių kupiną povandeninę odisėją.
PASLAPTINGOJI SALA – romanas, kurį iš pradžių Žiuliui Vernui nekaip sekėsi rašyti. Daugelį metų jis norėjo parašyti Robinzono Kruzo tipo istoriją apie grupę žmonių, įkalintų saloje. Tačiau jo pirmasis bandymas, pavadintas DĖDĖ ROBINZONAS buvo negailestingai atmestas Hetzelio. Leidėjas buvo nepatenkintas tuo, kad šiame romane trūko moksliškumo. Antrasis bandymas apie oro baliono katastrofą ir bandymus įsikurti negyvenamoje saloje tapo dar viena pasauline Ž. Verno sėkme.
Žiulis Vernas rašė romanus iki pat savo mirties – 1905 m. kovo 24 d. Keletą nebaigtų jo romanų suredagavo rašytojo sūnus Mišelis, jis parašė ir trūkstamus romanų skyrius. Iš viso Žiulis Vernas parašė daugiau nei 70 romanų ir sukūrė šimtus įsimintinų personažų.
Šio rašytojo palikimas yra ne tik jo žodžiai, bet ir jo skaitytojai. Mokslinės fantastikos rašytojas Rėjus Bredberis kartą pasakė: „…mes visi, vienaip ar kitaip, esame Žiulio Verno vaikai“.
