Daugiau nei 3 milijonai parduotų knygų egzempliorių, tūkstančiai gerbėjų daugiau nei 30 šalių, bet šios rašytojų poros nerasite socialiniuose tinkluose, jie retai dalija interviu, beveik nesinaudoja net elektroniniu paštu – dalijasi vienu adresu. Žiemas leisdami mieste, o vasaras – sodyboje netoli Stokholmo, Rolfas ir Cilla Börjlindai nuo 2012 m. sugeba beveik kasmet išleisti po naują detektyvinę istoriją, kuri akimirksniu tampa bestseleriu ne tik Švedijoje, Vokietijoje, bet – tarp daugybės kitų šalių – ir Lietuvoje.
Rolfas Börjlindas kartu su žmona Cilla Börjlind – pora nuo 1990-ųjų. Rolfas visą gyvenimą kūrė – scenarijus, poeziją, teatro pjeses, dainų tekstus. Cilla dirbo Švedijos televizijos dramaturgijos skyriuje. Greitai pora ėmė kurti scenarijus kartu ir tapo vieni iš labiausiai vertinamų Švedijos kino scenaristų.
Itin privatumą vertinanti rašytojų pora gyvena 110 metų senumo name netoli Stokholmo, yra aistringi upėtakių žvejai ir, pasak jų pačių, pusiau maniakiški grybautojai. Pagrindinis Cilos pomėgis – sodininkystė, o Rolfo – kryžiažodžiai.
2011 metais pora parašė pirmąją knygą drauge. Tai buvo „Potvynis“ – pirmoji serijos apie detektyvą Tomą Stiltoną ir jauną policijos absolventę Oliviją Rioning dalis, kurią „Publisher’s Weekly“ pavadino „neįtikėtinai įtemptu detektyvu, peržengiančiu įprastas ribas – būtent tokiu, koks turi būti šiuolaikinis skandinaviškas trileris“. Netrukus pasirodys jau 8-oji šios serijos knyga, lietuviškai kol kas išleistos trys knygos („Potvynis“, „Trečias balsas“ ir „Juodoji aušra“). Pagal pirmąsias dvi knygas taip pat sukurtas populiarus serialas.
Nuo kitų rašytojų Börjlindai skiriasi ne tik privatumo siekiu, bet ir tuo, kad į knygas visuomet įpina socialines aktualijas. Pasak rašytojų, būtent socialinės neteisybės dažnai tampa įkvėpimu rašyti. Jų knygų veiksmas vyksta tuo metu, kai jas rašo, todėl naujausioje serijos knygoje neišvengiamai bus paliesta ir COVID-19 tema.
Žemiau skelbiame trumpą interviu su rašytojais, kuriuos gyvai bus galima sutikti Vilniaus knygų mugėje šeštadienio popietę ir sekmadienį leidyklos OBUOLYS stende, Litexpo parodų centre, 5.2 salėje. Rašytojų knygų pristatymas – sekmadienį, 15 val.
Interviu su Rolfu ir Cilla Börjlindais:
Kodėl nusprendėte rašyti detektyvų seriją su Oliva ir Tomu? Ar jie sukurti pagal jūsų pažįstamus žmones?
Cilla: Kai pradėjome, žinojome, kad nenorime paprastos policijos komandos, dirbančios nuovadoje. Buvome sukūrę daug istorijų su tokiu scenarijumi, parašę 26 scenarijus Martino Becko filmams. Norėjome sukurti komandą, kurią sudarytų skirtingo amžiaus, lyties ir socialinės padėties personažai.
Pirmojoje knygoje Olivija mokosi policijos akademijoje, o Tomas Stiltonas yra benamis buvęs policininkas. Ji jauna ir nesugadinta, jis vyresnis ir pasiekęs dugną. Taip pat įtraukėme puikią vyresnę tyrėją Metę Olsäter, kuri vienintelė nuo pat pradžių dirba policijos tyrėja. Į savo bylas ji dažnai įtraukia Abbasą el-Fassi, marokietiškų šaknų turintį prancūzą, kuris turi kriminalinę praeitį ir buvo peilių mėtytojas cirke, o dabar dirba krupjė Stokholme.
Šiuos keturis žmones laikome pagrindiniais veikėjais, tačiau knygose atsiranda ir daugiau personažų, pavyzdžiui, Minkis. Jis – informatorius, kaip pats save mėgsta vadinti. Nuo narkotikų priklausomas mitomanas (patologinis melagis), kuris, be jokios abejonės, per daug pasitiki savimi, bet taip pat turi didelę širdį. Jis buvo sukurtas kaip savotiškas komiškas atokvėpio personažas ir nuo pirmųjų dviejų knygų išaugo kaip svarbus personažas, iš dalies dėl to, kad švedų aktorius Johanas Widerbergas, interpretavęs jį televizijos seriale, buvo toks puikus ir įkvėpė mus jį labiau išvystyti.
Visi mūsų personažai yra sukurti vaizduotės, bet, žinoma, charakterio bruožus ir praeitį skolinomės ir iš savęs, ir iš aplinkinių žmonių.
Kada nusprendėte išbandyti jėgas ne tik rašydami scenarijus, bet ir knygas?
Rolfas: Daug metų apie tai galvojome ir kalbėjome, bet vis nerasdavome laiko, nes nuolat rašėme scenarijus kinui irtelevizijai. Tačiau baigę serialą pagal kito rašytojo knygas (Arne Dahl serialą) pagalvojome, kad dabar pats laikas. Jei reikėtų rašyti kitą serialą, jis būtų paremtas mūsų pačių knygomis. Todėl 2011 m. pradėjome kurti „Potvynį“.
Kokias vienas kito geriausias savybes laikote privalumu rašymo srityje?
Cilla: Rolfas visada greitesnis. Jis moka rašyti tekstus, dėl kurių visada norisi skaityti toliau, man patinka, kaip jis vartoja kalbą. Jis taip pat turi savybę kurti keistus personažus, turinčius savo ypatingą kalbą.
Rolfas: Cilla labai kruopščiai rašo, viskas, ką ji sukuria, yra tvirta. Ji taip pat turi puikų humoro jausmą ir labai gerai rašo dialogus. Ji taip pat ideali pirmoji skaitytoja, pasižymi protingais komentarais.
Koks jūsų rašymo procesas? Ar Cilla rašo moteriškus personažus, o Rolfas – vyriškus? Ar rašote skyrius pakaitomis? Ar prieš pradėdami rašyti turite visiškai apgalvotą siužetą? Ar kada nors visiškai nesutariate, kur link eina istorija? Papasakokite šiek tiek apie savo rašymo procesą.
Rolfas: Pradedame kurti istoriją nuo pradžios iki pabaigos. Dirbdami daug kalbamės, vaikštome ir didelėmis dalimis užrašome istoriją. Siužetas būna gerai apgalvotas dar prieš pradedant rašyti; kadangi esame du žmonės, rašantys tą pačią istoriją, ji turi būti tokia, kokią mes abu matome. Po to suskirstome jį į trumpas scenas be dialogų ir sugalvojame tai, ką mes, scenaristai, vadiname „traktuote“.
Tuomet visas scenas kabiname ant didelės sienos savo kabinete. Po to kiekvienas iš mūsų pasirenka scenas ar skyrius, kuriuos norėtų pradėti rašyti. Kartais pasirenkame sekti vienu iš savo personažų, bet nebūtinai taip, kad aš rašau„vyriškąsias“, o Cilla – „moteriškąsias“ dalis. Vėliau skaitome ir perrašome vienas kito scenas. Galiausiai visą istorijąperrašome nuo pradžių, du kartus. Labai retai nesutariame, bet kartais ilgai diskutuojame dėl istorijos vystymo, stengiamės įkvėpti vienas kitą geriausiam rezultatui.
Ar tai buvo jūsų idėja ekranizuoti Olivijos ir Tomo knygas televizijai, arba kaip kilo mintis knygas adaptuoti televizijai? Visos knygos bus pritaikytos televizijai? Jei taip, kada galime tikėtis kito sezono ar dalies?
Cilla: Tiesą sakant, prodiuserinė kompanija, su kuria dirbame jau daugelį metų, nusipirko teises į filmą dar prieš parašant pirmąją knygą. Taigi, kai baigėme rašyti trečiąją knygą, pradėjome rašyti pirmosios knygos scenarijų. Iki šiol buvo ekranizuotos dvi knygos. Šiuo metu nežinome, ar jų bus daugiau. Televizijos ir kino versle yra tiek daug žmonių ir tiek daug pinigų, todėl mes tiesiog palauksime ir pamatysime. Ir susitelksime į knygų rašymą. Tai daug smagiau.
Kuri knyga jums artimiausia širdžiai iš visų parašytų?
Rolfas: Ketvirtoji serijos knyga „Miegantis gluosnis“ mums ypatinga.
Ar sunku atskirti darbą ir asmeninį gyvenimą?
Cilla: Taip, kai esame vieni kartu ir esame įnikę į rašymą, viskas susimaišo, bet taip gyvename beveik nuo tada, kai susipažinome, todėl tai tapo mūsų gyvenimo būdu. O tarp knygų ar scenarijų turime ilgas vasaros atostogas ir tada apie darbą visai nekalbame.
Visiems, kurie dar nėra susipažinę su jūsų knygomis (jie nežino, ką praranda!), kodėl jie turėtų pradėti skaityti jūsų knygas? Ar jie turėtų pradėti nuo pradžios, nuo pirmosios dalies?
Rolfas: Neprivalote, bet mes primygtinai rekomenduojame pradėti nuo pradžios, kad įsilietumėte į mūsų visatą. Manome, kad tai geriausias būdas susipažinti su mūsų veikėjais ir būti kartu su jais jų kelionėje per metus ir nuotykius.
Ar kada nors svarstytumėte galimybę rašyti ką nors kita nei detektyvinį trilerį? Galbūt jaunimui skirtą romaną ar apysaką?
Rolfas: Taip, galbūt ateityje. Turime dar keletą istorijų, kurias reikia papasakoti. Galbūt istorinį romaną. Pažiūrėsime. Šiuo metu koncentruojamės į Oliviją Rioning ir Tomą Stiltoną dar keliose knygose.
Kokia jums buvo COVID-19 krizė? Ar daug kas pasikeitė jūsų gyvenime? Ar dabar esate labiau užsiėmę, ar labiau stengiatės išlaikyti užimtumą?
Cilla: Tiesą sakant, ne tiek jau daug pasikeitė. Kaip ir kiekvieną vasarą, laiką leidome savo vasarnamyje Stokholmo archipelage. Skirtumas tas, kad per pandemiją čia atsikraustėme jau kovo mėnesį ir mūsų socialinis gyvenimas tapo uždaresnis. Tai liūdino, bet esame įpratę kartais izoliuotis, kai dirbame, todėl smarkiai nenukentėjome. Rolfas rašė savo memuarus, o aš daugiausia dirbau sode. Dabar pamažu pradėjome rengti kitą Rioning ir Stiltono serijos knygą.
Ar turite kokių nors svajonių, kurias vis dar norite paversti savo, kaip rašytojų, realybe? Ką vis dar norite pasiekti?
Rolfas: Nobelio premiją. Ne. Cha, cha.
Dabar paprašysime jūsų pasirinkti: arbata ar kava?
Cilla: Abu, bet ne vienu metu.
Rolfas: Kava.
Skaitymas ar rašymas?
Cilla: Sunku, nes labai daug skaitau. Manau, kad skaitymas.
Rolfas: Neabejotinai rašymas.
Daugiau niekada neskaityti ar niekada nerašyti?
Cilla: Kankinimas, bet daugiau niekada nerašyti.
Rolfas: Niekada neskaityti.
Saldu ar sūru?
Cilla: Saldu.
Rolfas: Pikantiška.
Filmas ar serialas?
Cilla: TV serialai, ypač dabar, Covid-19 laikais.
Rolfas: Man taip pat.
Popierinė knyga ar elektroninė skaityklė?
Cilla: Popierinė knyga.
Rolfas: Popierinė knyga.
Vynas ar alus?
Cilla: Vynas, jei jau reikia rinktis.
Rolfas: Viskis.
Vasara ar žiema?
Cilla: Žinoma, vasara, nes esu aistringa sodininkė.
Rolfas: Vasara.
