Aprašymas
Žmogus žiūri į pasaulį pro minčių šydą, kurį jam praėję amžiai ir buvusios kartos yra suteikusios. Jis žiūri pro tai, ką kiti jam deda ant akių kaip aukščiausiąjį išmanymą. Ir jis žiūri pro savo troškimus palinkimus ir papročius. Visi tie dalykai stovi tarp jo ir gyvenimo.
Vydūnas
Ne kiekviena tauta gali pasigirti turinti tokį mąstytoją kaip Vydūnas. Vadinamas reiškiniu, tautos sąmoningumo puoselėtoju, dvasiniu guru ir prilyginamas tokiems minties galiūnams kaip Sokratas, Tagorė ar Gandhis, Vydūnas visuomet žmonėms darė išskirtinai teigiamą ir stiprų įspūdį.
Didžiojo Lietuvos mąstytojo kūrybinį palikimą sudaro daugiau nei šešiasdešimt knygų, kuriose jis, jungdamas filosofiją, religiją ir mokslą, formavo lietuvių dvasinės kultūros pagrindą. Jau daugiau nei prieš šimtmetį jis atstovavo teosofijos idėjoms Lietuvoje, kalbėjo feminizmo, vegetarizmo ir kitomis temomis, kurios augino žmonių sąmoningumą. 1940 m. Vydūnas buvo pristatytas Nobelio premijai gauti, bet pasaulinis karas sutrukdė jam tapti premijos laureatu.
Knygoje, sudarytoje iš 1903–1952 m. rašytų publicistinių straipsnių, Vydūnas pabrėžia žmogaus sąmoningumo ryšį su sveikata, daug dėmesio skiria asmenybės laisvės ir vidinės darnos svarbai. Publikuojami Vydūno laiškai papildo jo filosofinį požiūrį, pagal kurį pats gyveno ir žavėjo amžininkus savo dvasios grožiu. Vydūno filosofija pralenkė jo gyvenamąjį laiką, tačiau materialiame, beprotiško tempo XXI a. pasaulyje jo mintys yra tikras dvasinės stiprybės šaltinis.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.